Pavasaris. Nors ir tik kalendorinis, bet jau saulė išlenda vis dažniau ir reik manyt jau greit ateis ir tikras pavasaris, be sniego, šalčio ir su šiltu oru. 
Kol dar to tikrojo pavasario nėra užsimanėm ir eksprontu susiorganizavom iškilą gamton. Pasikvietėm mano bratkį, susirinkom daiktus, pasiėmėm šunį ir su savo “tanku” išvažiavom į Tapelius prie ežero. Nenustebom kad ne mes vieni tokie. Ten pastoviai kas nors atvažiavęs grožisi gamta. 
Kadangi mes kaimiečiai ir niekaip neprisivertėm malkų laužui pirkti tai patapome miško sanitarais. Nusipjovėm jau nudžiuvusią ligotą pušikę kuri buvo visai sausa ir puikiai tiko šiai misijai. Gerai yra turėti savo mikriuką, įmeti visą medi ir vežiesi kur reikia. Po to ir pjaustyti būna ganėtinai patogu.
Šiuo metu kai gyvenu jau keli metai Vilniuje, vis rečiau tenka kurti laužą bet matomai kaip tai daroma pamiršti neįmanoma, nes nuo vaikystės tai jau įaugę į kraują.
Staiga bestovint prisiminiau kadaise matęs kaip daromi guoliai žiemą miegot ant sniego ir pagalvojau kad visai neblogai būtų pasidaryt tokį. Nors ir ne miegui, bet vis prisėst bus, o ir šikna nešals. truputis eglišakių, baldų pakavimo pledų ir vuolia.
Maistas tai toks dalykas kuris labai gerai “lenda” kai esi gamtoje. Kepėm medžiotojų dešras su priedais visokiais, ir tikrai, buvo skanu.
Stalas buvo moment sukonstruotas iš mašinos vidaus apmušalo plokštės ir poros storesnių “balkelių”, laikraštukas atstojo staltiesę. 
Smagi iškila. Laukiam atšylant orų, reiks vyk dažniau.
Beje primenam ir jums kad šiukšlių palikti negalima, nesvarbu kad žiema užkasus po sniegu jų nesimatys. Kas gali degti tegul dega, o kitką vežkitės namo. Mes nepalikom nė trupiniuko.
“Ryšio pabaiga”
