Archive for April, 2010

Dvidešimta. Arba kaip renovuojasi valstybinės įstaigos.

Registruoti esam Antakalnio poliklinikoje ir dabar ten tenka dažnai lankytis, nes Rasai reikia pas daktarėlius patikroms. Šita poliklinika jau kurį laiką atlieka renovaciją ir šiandieną pastebėjau, kad statybininkai apšiltina su mineraline vata net kolonas kurios yra visai lauke ir jokios kitos funkcijos apart konstrukcijos palaikymo neatlieka. :) Taigi kyla klausimas koki tikslu tai daroma? :) Matomai kažkas “uždirba”, nes Paroc vata nėra ir pigi. ;) Tokių kolonų ten neviena. Foto žemiau.

 

Devyniolikta. Windows programų alernatyvos Linux OS paieškos.

Jau šiais laikais didelio trūkumo programų atitikmenims nėra, bet dar būna sunku jas rasti. Skaitinėjau www.ubuntu.lt ir aptikau tokį adresą www.alternatyvos.lt . Tai svetainė su duomenų baze kurios paieškoje įvedę Windows aplinkos programą gausite rezultatus su Linux programų atitikmenimis. Labai patogu norintiems migruoti nuo Windows prie Linux. ;)

 

Aštuoniolikta. Leliaus belaukiant. :)

Jau visai ne už kalnų ir tas momentas kai namie bliaus mažas bamblys. :) Liko geros 3 gal 4- rios savaitės.

Rasa visai nemažą pilvą jau užauginus. :)

Viskas kas reikalinga daugmaž jau supirkta, arba jau parvežtą iš tų kas perleido daiktus mums. Vežimėlis, lovytė, nešyklės, sėdynės ir žinoma kalnas rūbelių. :D dauguma jų gautą iš kitų jau užauginusių savo lelius tai dabar Rasa juos rušiuoja ir skalbia. Velniava, kokia jų mažybė ir daugybė. :)

Užmačiau vonioj bedžiūstančius ir nesusilaikiau nenufotkinęs. :D

Begalės kitko yra, bet visko nesudėsi čia. :) ;)

 

Septiniolikta. Arba inkilas kaime. :)

Patylėjom ir gana. ;) Pasidžiaukim visi kartu pavasariu ir mano ta proga pas uošvius padarytu namuku “špokams”. Idėja gimė eksprontu pavakary prisiminus kaip tai buvo daroma kaime pas mus vaikystėje. Įkeldavom bent pora inkilų kasmet ir sutaisydavo senus. Varnėnas, geras paukštelis (nors ir kartais vagia vyšnias), gaudo vabaliukus ir reguliuoja jų populiaciją, o ir jo rytinis švilpavimas visai mielas ausiai. Be kitą ko uošvijoj ir nėra nei vieno įkelto inkiliuko.

Surastos kelios senos lentukės malkinėj, patiesinti naudoti vinukai ir valandos bėgyje jau turėjom gatavą inkilą skirtą gyventi varnėnams. Gal išvaizda ir atbaidytų Kaziuko mugės lankytojus, bet funkcionalumu jis tikrai neatsilieka nuo ten matytų gaminių (svarbu kad yra skylė per kur įskrist, lakta nutūpt ir nebūtų skersvėjų viduje). Bam ir jis jau kabo ant tvarto sienos pietinėje pusėje. Lauksime žinių iš kaimo apie gyventojus, švilpūnus varnėnus. :) ;)

Keletas foto iš šitos misijos. ;)

Gražaus pavasario. ;)