Archive for the ‘Asmeninės rašliavos’ Category

Kaip ir kas kart, ketvirtą mėnesį iš eilės minim Žygučio gimtadienį. Taip, taip mums jau keturi mėnesiai ir esam dideli vyrai. Vakar buvom eilinėje gydytojo apžiūroje. Svėrėmės ir nustatėm, kad jau sveriam 7 kg ir 200 g. Esam 66,5 cm ūgio.

Judam, krutam ir daug, daug šnekam. Laikomės įsikibę į rankas ir stovim pilnom pėdom (ortopedė sakė kad stovi šauniai). Po truputi strakinėjam. Taigi augam dienom, o gal ir valandom.

Kaip ir kas kart Rasa parinko per tą mėnesį padarytų foto rinkinuką ir jį dabar talpinu plačiajai auditorijai.

Septintoje ir aštuntoje foto yra Aistė ir Raimonda, draugės iš VPU bendrabučio.

Dešimtoje Rasos sesuo Žaneta (Žygučio teta ).

Trečioje foto nuo galo pagaliau aplankyti Žygučio atvykęs senelis (mano tėtė).

Paskutinėje foto mama maivosi pasiėmusi Žygelį ant rankų.

Sukako Žygeliui ir trys mėnesiai. Sveriam jau 6 kg 600 g. ir esam 63 cm ūgio. Ir jau stipriai juokiamės bei šypsomės. Visų nuostabai jau bandom keltis ir norim sėdėti nors pagal viską dar to neturim daryti.

Per tą laiką nuo praeito karto kai čia rašiau prisikaupė nemažai foto ir dabar reiktų jas sudėti. Taigi prašom.

Pirmai pradžiai įmetu foto kurioje yra Rasos sesers vaikutis Orestas. Taigi tai yra Žygimanto pusbrolis ir šitoje foto jis yra panašaus amžiaus kaip ir Žygelis. Ir dabar mes su Rasa pastebėjome kokie jie abu panašūs. Orestą ant rankų beje laiko irgi Rasa. Ir toliau esančiose keliose foto yra ir jie abu tik jau šiuo metu.

Augam ir stiprėjam. Jau du mėnesiai mūsų Žygimantėliui. Pas gydytojus patikrai dar nebuvom tai kiek priaugom dar neaišku. Artimiausiu metu pranešim naujienas.

Žygelis jau bando juoktis tik nekaip gaunasi. Garsai dar neatidirbti. Juokiasi šauniai, ypač kai persirenginėjam. Naktim miegam ir keliamės tvarkingai ryte kaip ir visi žmogučiai.

Apturėjom kelionę į kaimą pas Rasos tėvus, dabar beliko tik į mano kaimą nuvažiuoti.

Daugiau parašysim po apsilankymo poliklinikoje, o toliau praeito mėnesio nuotraukų komplektas.

Nuo šiol dešinėje, viršutinėje svetainės pusėje bus Žygimanto nuotraukytė ir paspaudus ant jos atsidarys visos su juo susijusios temos. Padariau taip tam kad būtų lengviau rasti naujienas apie jį, nes rašau kartais ir apie kitką. Taigi gero naršymo.

Nors mėnuo buvo penktadienį, bet neradom laiko jonce.lt pažymėti šio įvykio. Tagi rašom dabar ir sakom kad jau lygiai mėnuo (o dabar ir dar dvi paros) kai gimė mūsų Žygimantas. Penktadienį buvom poliklinikoje ir pasitikrinome profilaktiškai. Dabar esam 55,5 cm, ir priaugom 1250 gramų (dabar apie 4700 gramų sveriam). Gavom dar vieną skiepą nuo geltos (pirmas buvo po gimimo) ir daktarė išrašė vitamino D kad ir toliau augtume be priekaištų. Kadangi laiko trūksta tai Rasa turėdama laiko atrinko dar keletą foto kur yra mūsų “bamblys”. Yra ir su drauge Aušra, ir mano broliu Petru. Per draugo Broniaus diplomų įteikimą irgi buvom atsivežę tai nesusilaikėm nepasifotografavę. Paskutinėje foto Žygelis buvo su Jurgita ir Rasa (kita Rasa, ne mano. ) pasilikęs nes mes važiavome abu su reikalais. Per tą laiką spėjo dviese numigti.

Taigi minėtos fotografijos žemiau.

Tęsdamas gražias tradicijas toliau rašau apie “naujo” Liauksmino nuotykius. Augam ir stiprėjam dienom. Nutaikę laisvą valandėlę tarp maitinimo nuvažiavom prie ežeriuko ir žinoma nepamiršome Žygimanto. :) Gamta su grynu oru labai sveika, tik gaila kad užpuolę uodai neleido ilgai užsibūti. Nesinorėjo, kad mažąjį sukąstų. Keletas akimirkų žemiau.

Ir dar užkliuvo vaizdas ant liepto. Kaip iš kokio amerikietiško filmo “Seni bambekliai”, du diedukai grožisi gamta ir žvejoja (vargu ar ką pagavo). Foto žemiau.

Teko prieš porą dienų pabuvoti kaime. Turėjau reisą į Mažeikių rajoną, o ir reikalus apsitvarkyt nusprendžiau. kadangi liko pora valandų laisvo laiko grįžus kaiman tai mudu su Bela (Rasa su leliuku liko Vilniuje) pasiėmę fotoaparatą nuėjom į karjerą prie namų. Žalia gražu. Padarėm 160 foto, bet geresnės tik kelios. Keletą įmesiu ir čia.

Ta su Bela gavosi juokinga iki nukritimo. Automatini fotkinimą pastatęs skubėjau prisitaikyt.

Padariau tris gražias foto kurios gali tikti darbastalio fonui (desktop walppaper). Kokybės nemažinau.

Jei kam tinka naudokit.

Šiandieną kaip ir mažasis gimtadienis. Mums jau savaitė. Valgom, miegam, augam. Ir šauniai sekasi. Nuo šiandienos Žygimantas Liauksminas yra tikras asmuo, nes šiandiena padarėm gimimo liudijimą. Priregistravom poliklinikoje ir jau vakar bei šiandien turėjom svečių iš poliklinikos.

Keletas akimirkų per pastarąsias porą dienų žemiau esančiose fotografijose. Tik žiūriu kad tėtis mėgsta užmigti su savo lelium, o mama linkusi bejėgius fotografuoti.

Norėdamas pasidžiaugti su visais kartu noriu pranešti kad gegužės 18 dieną (antradienį) mudviem su Rasa gimė sūnus. Daktarėlių tvirtinimai, kad bus mergaitė nepasitvirtino.

Berniukas kuris jau turi per vargus išrinktą vardą (laukiant mergaitės vardų prigalvota apščiai ) Žygimantas, gimęs svėrė 3450 gramų, 54 cm ūgio, žydrų akių (nors tikėtina kad akių spalva keisis), rusvų plaukučių. Kažko daugiau galima bus papasakoti kai parsivešiu savo šeimyną namo, nes jie kol kas dar ligoninėje. Tada ir daugiau fotografijų padarysim. Pirmai pradžiai įdedu jau turimas fotografijas. Viena tokia faina nors ir telefonu daryta, todėl čia taipogi patalpinsiu. Daugiau ateityje.

2010 gegužės 21.

Pratęsdamas reikalą metu toliau keletą foto darytų Rasos, su jos mobiliu. Kadangi dar abu (mama ir leliukas) yra ligoninėje tai labai nefotografuojame. Visas reikalas pajudės kai grįšim namo (manoma kad rytoj). Rasa padarė vieną iš šių nuotraukų kai leliuką buvau pasidėjęs po valgio ant savęs. Kai pamačiau supratau, koks jis mažas.

Foto žemiau.

Vėliau bus daugiau.

Gegužės 22

Taip, taip mes jau namie. Visi trys. Šauniai visi laikomės. Buvo abejonių dėl mūsų šuniuko, Belos. Baidėmės jos reakcijos, bet mūsų baimės nepasitvirtino ir visi susidraugavome. Tolesnių šiandienos įvykių foto žemiau.

Truputi susidėliojo laikas ir dabar galiu atrinkti keletą foto padarytų prieš gimdymą. Gimdymo namų koridorius, palata, gimdykla ir pan. Baisių egzotinių foto nebus (o ir nedariau tokių) todėl vaikai gali žiūrėti toliau. Raudonojo kryžiaus ligoninė paliko gerą įspūdį.

Šiandieną su chebryte buvom prie Šilo ežero (berods taip vadinasi). Ėjom aplink. Graži diena buvo labai, saulė, medžiai jau žali. Kol sukom ratelį palei ežerą su peiliuku iš žilvyčio sugalvojau padaryti švilpynę. Tokias darydavom vaikystėje. Keletas minučių ir jos jau švilpia. Keletas foto žemiau.

Beje pabaigai. Ten prie aikštelės esantis lauko tuoletas yra tikra “paraša”. Eina šikt.