Archive for the ‘Draugai’ Category

Šiandieną su chebryte buvom prie Šilo ežero (berods taip vadinasi). Ėjom aplink. Graži diena buvo labai, saulė, medžiai jau žali. Kol sukom ratelį palei ežerą su peiliuku iš žilvyčio sugalvojau padaryti švilpynę. Tokias darydavom vaikystėje. Keletas minučių ir jos jau švilpia. Keletas foto žemiau.

Beje pabaigai. Ten prie aikštelės esantis lauko tuoletas yra tikra “paraša”. Eina šikt.

Pavasaris. Nors ir tik kalendorinis, bet jau saulė išlenda vis dažniau ir reik manyt jau greit ateis ir tikras pavasaris, be sniego, šalčio ir su šiltu oru.

Kol dar to tikrojo pavasario nėra užsimanėm ir eksprontu susiorganizavom iškilą gamton. Pasikvietėm mano bratkį, susirinkom daiktus, pasiėmėm šunį ir su savo “tanku” išvažiavom į Tapelius prie ežero. Nenustebom kad ne mes vieni tokie. Ten pastoviai kas nors atvažiavęs grožisi gamta. Kadangi mes kaimiečiai ir niekaip neprisivertėm malkų laužui pirkti tai patapome miško sanitarais. Nusipjovėm jau nudžiuvusią ligotą pušikę kuri buvo visai sausa ir puikiai tiko šiai misijai. Gerai yra turėti savo mikriuką, įmeti visą medi ir vežiesi kur reikia.   Po to ir pjaustyti būna ganėtinai patogu.

Šiuo metu kai gyvenu jau keli metai Vilniuje, vis rečiau tenka kurti laužą bet matomai kaip tai daroma pamiršti neįmanoma, nes nuo vaikystės tai jau įaugę į kraują.

Staiga bestovint prisiminiau kadaise matęs kaip daromi guoliai žiemą miegot ant sniego ir pagalvojau kad visai neblogai būtų pasidaryt tokį. Nors ir ne miegui, bet vis prisėst bus, o ir šikna nešals. truputis eglišakių, baldų pakavimo pledų ir vuolia.

Maistas tai toks dalykas kuris labai gerai “lenda” kai esi gamtoje. Kepėm medžiotojų dešras su priedais visokiais, ir tikrai, buvo skanu.

Stalas buvo moment sukonstruotas iš mašinos vidaus apmušalo plokštės ir poros storesnių “balkelių”, laikraštukas atstojo staltiesę.

Smagi iškila. Laukiam atšylant orų, reiks vyk dažniau.

Beje primenam ir jums kad šiukšlių palikti negalima, nesvarbu kad žiema užkasus po sniegu jų nesimatys. Kas gali degti tegul dega, o kitką vežkitės namo. Mes  nepalikom nė trupiniuko.

“Ryšio pabaiga”

Jau trečia diena siaučia “Kaziukas” Vilniuje, Gedimino prospekte. Kad neatsilikt nuo visos žmonių bandos sumastėm kad ir mums reikia pasižmonėti ir pasižiūrėti kuom turtingas “Kaziukas” šiemet.  Buvo vakar (šeštadienį), žmonių belekiek daug. Vietomis (ypač ten kur maistas) buvo žmonių spūstys. Bet šio to smagaus buvo galima pamatyti. Jeigu norint ten apsipirkti tai ganėtinai paplonintų piniginę, nes net elementarus pakabukas raktams kainuoja apie 15 lt. Kad ir kaip gaila ir “Gariūninių” prekeivių netrūko.

Keletas foto iš to pasivaikščiojimo.

Mus saugojo “kieti” apsauginiai.

Ir aš nelikau nepastebėtas su savo fotoaparatu.

Tiek tatai vaizdelių.

Sumastėm su žmona kad norim prie ežeriuko kuris yra miške pavažiuoti. Pasiėmėm draugę užkūriau savo “tanką” ir išmynėm į Tapelius. Netoli važiuot apie 12 km nuo namų. Smagu, miškai apsnigę. Nors sniegą pastarąją parą varė kaip iš maišo, bet keliukai ganėtinai neblogai prižiūrėti, nes sodų bendrijų gyventojai nusisamdo kas juos apvalo. Tik va nuo pagrindinio kelio pora šimtų metrų iki ežero buvo daugėliau sniego. Kadangi buvom ne vieni tokie kurie atvyko pasigrožėti gamta tai pravažiuoti pavyko (svarbu nestabdyti ir mint kiek eina ). Smagu. Visi linksminasi kaip tik sugalvoja. Buvo kas šašlykiuką kepė, buvo kas ant ledo žvejoja. Jaunimėlis su keturračiais motociklais suko ratus.

Keletas foto iš pasibuvimo miškuose.

Va tokios tatai linksmybės ant Tapelių ežeriuko vidurį miškiuko.

“Ryšio pabaiga”