Archive for the ‘Žmonės’ Category

Jau du metai naudoju Mezon internetą kurį tiekia Telecentras. Apie jį (pačia Mezon internetą) nieko daug nepasakosiu, jau daug pripasakota tiesiog jei įdomu čia yra info. Esmė šitos rašliavos bus apie tai kaip galima sustiprinti šio belaidžio interneto signalą visiškai namų sąlygomis. Teko gyventi keliose vietose kur su ryšiu bėdos nebuvo, bet dabar įsikūrus Žvėryno mikrorajone su ryšio stabilumu ir stiprumu atsirado problemų. Pats Žvėrynas iš esmės yra miesto centras ir bazinių stočių jame netrūksta, bet aplink netrūksta ir senų namų, medžių ar šiaip kliūčių kurios vienaip ar kitaip įtakoja signalą. Neapsikentus tokiomis sąlygomis ir kartais faktiškai neturint interneto ryšio ėmiausi žiūrėti kaip galėtų signalą sustiprinti.

Buvo atkasta tema dažnai lankomame lrytas.lt forume ir vieno iš forumo veteranų svetainėje veikia.lt straipsnis kaip jis įgyvendino vieną variantą. Pastarasis ir pakišo man vieną mintį kurią įgyvendinti nekainuoja daug, o pabandyti verta. Satelito pirkti nesinori, tai kodėl jo (ar kažko panašaus) nepadayti pačiam. Nupirktas USB 5 m. ilgintuvas su stiprintuvu padėjo rasti daugiau mažiau geresnę vieta kur signalas yra pamanomas, nors ryšio lygio rodyklė nerodė daugiau nei dvi padalas iš keturių ir nekilo daugiau kaip 8-12  dB. (decibelų). Sparta iki 2 Mbps įeinančio ir vos vargani iki 0.1 Mbps išeinančio greičio. Tragedija.

Kaip minėjo kolega iš veikia.lt 13- 15 dB turint būtų visai pamanomas internetas. Taigi grynai smalsumo vedamas paėmiau iš virtuvės folijos (elementari kepimo folija) ir ant valgymui skirtos lėkštės išraičiau “satelitinės” antenos formą. Pakabinus tokį “įtaisą” priešais mezon modemą jau kabantį ant sienos taip kad modemas būtų tarps lango ir folijos ryšio rodikliai šoktelėjo. Net pats nustebau. Traukiau lauk foliją ir nešiojau modemą tikrindamas ar tikrai veikia, ir jis folijos pagalba veikė tikrai geriau. Tikėdamasis pasiekti geresnių rezultatų savo reflektorių (taip jau išeina kad tai gavosi jis) sukonstravau ant rėmelio iš vielos ir medžio, pagaminau koją kur kabinti modemą ir nutaikęs geriausią vietą ant sienos pakabinau. Dar teko truputuką pagaudyti atstumą tarp folijos ir modemo, bet greitai izoliacijos pagalba jis stojo savo stacionarion vieton. Kaip atrodo gatavas “aparatas” parodyta fotografijose. Grubus, bet veikia.

Ateity reiktų pasidaryti kažką dailesnio nes ant kambario sienos kabantis toks daiktas keistokai atrodo. Bet šita keistenybė duoda ryšį kurio reikia. Greičiai šoktelėjo iki 3.8- 4.2 Mbps įeinančio ir stebuklas net protarpiais iki 0.9 Mbps išeinančio (pastoviai apie 0.5 Mbps, faktiškai nuo 5 iki 9 kart greičiau). 15- 17 dB pastoviai, būna šoka iki 20 dB. Ryšio matuoklė rodo 3 padalas iš 4.

Mažmožis, bet rezultatas stulbinantis. Kai pagalvoji apie įrenginius kuriuos siūlo pats Telecentras tam kad signalą sustiprinti tai net kojos linksta žinant jų kainą. Šitas pribombasas kainavo 30 min krapštymosi ir kokius 30 ct.

Žinoma tikėtina kad jis gaudo iš kažkur atspindėtą signalą pro langą ir stumia atgal į modemą, tad tikėtina kad kiekvienam kambarį jis veiks tikrai skirtingai. Norint tokį pritaikyti sau reiks pasivaikščiot po kambarį ir pagaudyti geresnio signalo vietą. Bet man tai padėjo. Sėkmės jei kas bandys pas save.

Beje malonu būtų sulaukti komentarų apačioje tų kurie irgi išbandys šitokį variantą. Kuo daugiau pavykusių ar nepavykusių bandymų tuo aiškiau galės matyt kaip efektyviai tai veikia.

Užmatęs Juozapo bloge daromą akciją Every day carry prisidedu ir aš. Pilnas sąrašas blogerių dalyvaujančių akcijoje Aivaro bloge.

Akcijos esmė nufotografuoti ir parodyti ką nešiojamės kiekvieną dieną su savimi.

Taigi:

Rankinė (tašė ) kurioje:

Vizitinių kortelių dėklas

Užrašų knygelė (begalo sena)

USB Patriot memory 8 Gb atmintinė

Darbo knyga

Automobilių dokumentai

Tušinukas (Vilnius Europos kultūros sostinė, vis dar rašo)

Vienkartinės nosinės

Piniginė su kortelėm ir pinigais

Atsuktuvas (belekiek kompiuterių perardyta su juo)

Oled žibintuvėlis

Laikrodis Wostok

Nokia 2700

Namų ir mašinų raktai

Nėra fotografijoje bet dar ir vestuvinis žiedas visada su manimi.

Žinoma nevaikštau ir nuogas, todėl pagal situaciją kartu su manimi “eina” ir komplektėlis drabužėlių.

Kaip ir kas kart, ketvirtą mėnesį iš eilės minim Žygučio gimtadienį. Taip, taip mums jau keturi mėnesiai ir esam dideli vyrai. Vakar buvom eilinėje gydytojo apžiūroje. Svėrėmės ir nustatėm, kad jau sveriam 7 kg ir 200 g. Esam 66,5 cm ūgio.

Judam, krutam ir daug, daug šnekam. Laikomės įsikibę į rankas ir stovim pilnom pėdom (ortopedė sakė kad stovi šauniai). Po truputi strakinėjam. Taigi augam dienom, o gal ir valandom.

Kaip ir kas kart Rasa parinko per tą mėnesį padarytų foto rinkinuką ir jį dabar talpinu plačiajai auditorijai.

Septintoje ir aštuntoje foto yra Aistė ir Raimonda, draugės iš VPU bendrabučio.

Dešimtoje Rasos sesuo Žaneta (Žygučio teta ).

Trečioje foto nuo galo pagaliau aplankyti Žygučio atvykęs senelis (mano tėtė).

Paskutinėje foto mama maivosi pasiėmusi Žygelį ant rankų.

Nuo šiol dešinėje, viršutinėje svetainės pusėje bus Žygimanto nuotraukytė ir paspaudus ant jos atsidarys visos su juo susijusios temos. Padariau taip tam kad būtų lengviau rasti naujienas apie jį, nes rašau kartais ir apie kitką. Taigi gero naršymo.

Tęsdamas gražias tradicijas toliau rašau apie “naujo” Liauksmino nuotykius. Augam ir stiprėjam dienom. Nutaikę laisvą valandėlę tarp maitinimo nuvažiavom prie ežeriuko ir žinoma nepamiršome Žygimanto. :) Gamta su grynu oru labai sveika, tik gaila kad užpuolę uodai neleido ilgai užsibūti. Nesinorėjo, kad mažąjį sukąstų. Keletas akimirkų žemiau.

Ir dar užkliuvo vaizdas ant liepto. Kaip iš kokio amerikietiško filmo “Seni bambekliai”, du diedukai grožisi gamta ir žvejoja (vargu ar ką pagavo). Foto žemiau.

Šiandieną kaip ir mažasis gimtadienis. Mums jau savaitė. Valgom, miegam, augam. Ir šauniai sekasi. Nuo šiandienos Žygimantas Liauksminas yra tikras asmuo, nes šiandiena padarėm gimimo liudijimą. Priregistravom poliklinikoje ir jau vakar bei šiandien turėjom svečių iš poliklinikos.

Keletas akimirkų per pastarąsias porą dienų žemiau esančiose fotografijose. Tik žiūriu kad tėtis mėgsta užmigti su savo lelium, o mama linkusi bejėgius fotografuoti.

Vieno didelio prekybos centro lentynoje radom tokį gaminį po kuriuo užrašas su kaina atrodo gazdinančiai.

Taigi iš kieno kepenėlių daro paštetą?

Šiandieną visai graži diena pasitaikė ir nutaikius momentą kai važiavom netoli Akropolio (pramogų sostinės ) sugalvojom užsukti į parkelį esantį visai šalia. Tai tarp Šeškinėje esančios Gelvonų ir Geležinio vilko gatvių esanti vieta kuri iš autombilio atrodo tiesiog NIEKAIP. Nuo “Geležinio” matosi žolėtas šlaitas ir krūmai, o nuo Gelvonų daugiaaukščiai užstoja. Buvom girdėję, kad ten yra parkas. Nusprendėm nueit. Kad ir jau penkti metai Vilniuje, bet dar yra kaip nekeista tokio dydžio plotų kur dar nesu buvęs nors ir dirbu kaip taksistas, visur ir visada.

O ten smagu visai. Vėjelį užstoja kalnai ir medžiai. Auga žolytė (kai kur visai šviežia, nes nudeginta buvo. Blogi, blogi tie žmonės. ). Auga pušelės. Praminti takeliai, matomai pastoviai per ten einančių kolektyvinių sodų gyventojų, pasivaikščioti išėjusių vilniečiu, bei vakarais “turistaujančio” jaunimo. Nustebome vienoje luomoje rastu vandens telkinuku. Vanduo kiek dumblinas, bet ne maudytis einam (bent varlėms yra kur kurkt ).  Suoliukai aplink dar “neišmalti”, galima ramiai prisėsti, nuo Gelvonų gatvės veda dviračių takas. Žvejoja diedukas, ir porelė senukų aplink slinko grožėdamiesi diena. Smagu ateit ir pasibūt gamtoje. Kad dar ir iki galo savivaldybė šiukšles aprinktų, pastatytų šiukšlines įrengtų dar kelis suoliukus.. Na bet dabar nors tiek.

Fotografijose darytose telefonu matosi keli vaizdeliai ir dar, tiesa, matėm jau pilnai pražydusią slyvą. Gražus balti žiedai. Visas medis aplipęs. Žemėlapyje (panaudojau maps.lt gabalą žemėlapio) matosi tiklsios vietos kur galima prasieinant stabtelėti ir prisėsti ant žolės ar suolelio (pažymėjau raudonais taškiukais).

Net sunku patikėti kad tai kone pačiame centre gyvenamų rajonų. .

Registruoti esam Antakalnio poliklinikoje ir dabar ten tenka dažnai lankytis, nes Rasai reikia pas daktarėlius patikroms. Šita poliklinika jau kurį laiką atlieka renovaciją ir šiandieną pastebėjau, kad statybininkai apšiltina su mineraline vata net kolonas kurios yra visai lauke ir jokios kitos funkcijos apart konstrukcijos palaikymo neatlieka. Taigi kyla klausimas koki tikslu tai daroma? Matomai kažkas “uždirba”, nes Paroc vata nėra ir pigi. Tokių kolonų ten neviena. Foto žemiau.

Jau trečia diena siaučia “Kaziukas” Vilniuje, Gedimino prospekte. Kad neatsilikt nuo visos žmonių bandos sumastėm kad ir mums reikia pasižmonėti ir pasižiūrėti kuom turtingas “Kaziukas” šiemet.  Buvo vakar (šeštadienį), žmonių belekiek daug. Vietomis (ypač ten kur maistas) buvo žmonių spūstys. Bet šio to smagaus buvo galima pamatyti. Jeigu norint ten apsipirkti tai ganėtinai paplonintų piniginę, nes net elementarus pakabukas raktams kainuoja apie 15 lt. Kad ir kaip gaila ir “Gariūninių” prekeivių netrūko.

Keletas foto iš to pasivaikščiojimo.

Mus saugojo “kieti” apsauginiai.

Ir aš nelikau nepastebėtas su savo fotoaparatu.

Tiek tatai vaizdelių.