Archive for the ‘Žygimantas’ Category
Gruodžio mėnesio Žygimanto fotografijų asorti.
Žygimanto nuotykiai per paskutinį pusantro mėnesio.
Jau turime du dantukus ir labai bandom atsistoti. Skaniai valgom saldžias košes, bet su daržovėm nelabai. Pirmąsias Kalėdas sutikom kaime Marijampolėj pas senelius. Turim eglę namie, buvom prie eglės Vilniuje bei Marijampolėje. Ir jau buvom sutikę Kalėdų senį.
Daug nuotykių ir dauguma foto nuotraukuose.
Šeši mėnesiai, Žygimantui.
Šeši mėnesiai praėjo ir vėl minkom klaviatūrą. Per tą laiką kaip visada Rasa parinko foto, kurios padarytos per pastarąjį mėnesį. Buvom pas gydytojus paskutinei apžiūrai, kurios buvo vykdomos kas mėnesį. Dabar tik reiks pasirodyti kai būsim devynių mėnesių. Šį mėnesį mažiau nei kaip visada paaugom. Ūgio prisidėjo tik apie vieną centimetrą, o svorio vos šimtgramį. Mažokai, bet kaip aiškinomės nėra tragedija. Gydytojų padaryti kraujo tyrimai nieko blogo nerado. Dabar mama vargsta ir pratina Žygutį valgyt daržovių bei kruopų košes, bet tas užsispyrėlis visai nenori keisti pieno į “kokią tai” košę.
Su laiku manau viskas bus gerai.
Taigi kaip minėjau, žemiau pateikiam foto viso šio mėnesio.
Fotografijose yra vaizdų iš namų, iš kaimo Marijampolėje, su Rasos sesėmis, pusbroliu, bei pagaliau seneliu (Rasos tėčiu) ir prosenele (Rasos močiutė). Yra kadrų kur visai šauniai laikomės atsisėdę, apsivertę, ar pasirėmę rankomis. Paskutinėje foto Žygučio pusbrolis, Orestas. Taigi gero žiūrėjimo.
Jau ir penki mėnesiai prabėgo.
Tik tak, tik tak ir sustuksėjo prieš penketą dienų Žygučiui penki mėnesiai.
Didėjam ir augam kasdien. Sparčiai mokomės. Kadangi jau mokam patys apsiversti ir atsiversti tai jau ir saugoti reikia labiau.
Labai norint jau ir pašliaužiam kokį norimą žaisliuką pasiekti.
Su mama Žygutis jau ir košes bando valgyt, o valgosi ne taip kaip pienukas tai tampam murzini.
Kai maudomės jau mokam sėdėt įsikibę į vonelės kraštus (yra ir foto).
Buvom jau ir pas gydytojus (todėl ankščiau ir nerašėm čia nieko). Sveriam jau 7 kg ir 700 g. Esam 68,5 cm. Didžiulis vyras.
Kaip visada dedame per mėnesį sukauptas foto nuotraukas jūsų apžiūrai.
Pirmoje ir trečioje foto yra draugė Jurgita ir Rasos sesuo Daiva su Žygučiu. Šeštoje nuotraukoje Belutė ir Žygutis sapnuoja gražius sapnus
Dešimtoje Marijampolės kaimo močiutė.
Per tą laiką buvom nuvykę į kaimą Marijampolėn ir Rasa nufotografavo Žygučio pusbrolį Orestą po vakarinių maudynių bei ant pusryčių stalo.
Žygimantukui keturi mėnesiai.
Kaip ir kas kart, ketvirtą mėnesį iš eilės minim Žygučio gimtadienį. Taip, taip mums jau keturi mėnesiai ir esam dideli vyrai. Vakar buvom eilinėje gydytojo apžiūroje. Svėrėmės ir nustatėm, kad jau sveriam 7 kg ir 200 g. Esam 66,5 cm ūgio.
Judam, krutam ir daug, daug šnekam.
Laikomės įsikibę į rankas ir stovim pilnom pėdom (ortopedė sakė kad stovi šauniai). Po truputi strakinėjam.
Taigi augam dienom, o gal ir valandom.
Kaip ir kas kart Rasa parinko per tą mėnesį padarytų foto rinkinuką ir jį dabar talpinu plačiajai auditorijai.
Septintoje ir aštuntoje foto yra Aistė ir Raimonda, draugės iš VPU bendrabučio.
Dešimtoje Rasos sesuo Žaneta (Žygučio teta
).
Trečioje foto nuo galo pagaliau aplankyti Žygučio atvykęs senelis (mano tėtė).
Paskutinėje foto mama maivosi pasiėmusi Žygelį ant rankų.
Trijų mėnesių progai
Sukako Žygeliui ir trys mėnesiai. Sveriam jau 6 kg 600 g. ir esam 63 cm ūgio. Ir jau stipriai juokiamės bei šypsomės.
Visų nuostabai jau bandom keltis ir norim sėdėti nors pagal viską dar to neturim daryti.
Per tą laiką nuo praeito karto kai čia rašiau prisikaupė nemažai foto ir dabar reiktų jas sudėti. Taigi prašom.
Pirmai pradžiai įmetu foto kurioje yra Rasos sesers vaikutis Orestas. Taigi tai yra Žygimanto pusbrolis ir šitoje foto jis yra panašaus amžiaus kaip ir Žygelis. Ir dabar mes su Rasa pastebėjome kokie jie abu panašūs.
Orestą ant rankų beje laiko irgi Rasa. Ir toliau esančiose keliose foto yra ir jie abu tik jau šiuo metu.
Du mėnesiai prabėgo.
Augam ir stiprėjam. Jau du mėnesiai mūsų Žygimantėliui. Pas gydytojus patikrai dar nebuvom tai kiek priaugom dar neaišku. Artimiausiu metu pranešim naujienas.
Žygelis jau bando juoktis tik nekaip gaunasi.
Garsai dar neatidirbti.
Juokiasi šauniai, ypač kai persirenginėjam. Naktim miegam ir keliamės tvarkingai ryte kaip ir visi žmogučiai.
Apturėjom kelionę į kaimą pas Rasos tėvus, dabar beliko tik į mano kaimą nuvažiuoti.
Daugiau parašysim po apsilankymo poliklinikoje, o toliau praeito mėnesio nuotraukų komplektas.
Vieno mėnsio po gimimo proga.
Nors mėnuo buvo penktadienį, bet neradom laiko jonce.lt pažymėti šio įvykio. Tagi rašom dabar ir sakom kad jau lygiai mėnuo (o dabar ir dar dvi paros) kai gimė mūsų Žygimantas. Penktadienį buvom poliklinikoje ir pasitikrinome profilaktiškai. Dabar esam 55,5 cm, ir priaugom 1250 gramų (dabar apie 4700 gramų sveriam). Gavom dar vieną skiepą nuo geltos (pirmas buvo po gimimo) ir daktarė išrašė vitamino D kad ir toliau augtume be priekaištų.
Kadangi laiko trūksta tai Rasa turėdama laiko atrinko dar keletą foto kur yra mūsų “bamblys”. Yra ir su drauge Aušra, ir mano broliu Petru. Per draugo Broniaus diplomų įteikimą irgi buvom atsivežę tai nesusilaikėm nepasifotografavę.
Paskutinėje foto Žygelis buvo su Jurgita ir Rasa (kita Rasa, ne mano.
) pasilikęs nes mes važiavome abu su reikalais. Per tą laiką spėjo dviese numigti.
Taigi minėtos fotografijos žemiau.
Žygimantas prie ežeriuko.
Tęsdamas gražias tradicijas toliau rašau apie “naujo” Liauksmino nuotykius.
Augam ir stiprėjam dienom.
Nutaikę laisvą valandėlę tarp maitinimo nuvažiavom prie ežeriuko ir žinoma nepamiršome Žygimanto.
:) Gamta su grynu oru labai sveika, tik gaila kad užpuolę uodai neleido ilgai užsibūti. Nesinorėjo, kad mažąjį sukąstų. Keletas akimirkų žemiau.
Ir dar užkliuvo vaizdas ant liepto.
Kaip iš kokio amerikietiško filmo “Seni bambekliai”, du diedukai grožisi gamta ir žvejoja (vargu ar ką pagavo).
Foto žemiau.















































































































































































































