Šiandieną su chebryte buvom prie Šilo ežero (berods taip vadinasi). Ėjom aplink. Graži diena buvo labai, saulė, medžiai jau žali. Kol sukom ratelį palei ežerą su peiliuku iš žilvyčio sugalvojau padaryti švilpynę. Tokias darydavom vaikystėje. Keletas minučių ir jos jau švilpia. Keletas foto žemiau.

Beje pabaigai. Ten prie aikštelės esantis lauko tuoletas yra tikra “paraša”. Eina šikt.

Vieno didelio prekybos centro lentynoje radom tokį gaminį po kuriuo užrašas su kaina atrodo gazdinančiai.

Taigi iš kieno kepenėlių daro paštetą?

Vakar buvau Seb VB, Akropolio filiale. Kol laukiau eilėj užmačiau informaciniame  ekrane klaidos pranešimą. Nežinau ar fotografijoje matosi (dariau telefonu labai nesiafišuodamas), bet buvo rodoma, kad c:/windows/system32/xxx kataloge yra failas užkrėstas virusu kurį siūloma išvalyti, trinti arba tiesiog išjungt langą. Nesusitvarko su virusias kaip ir dauguma. Keista, negi neapsimoka diegti linux sistemas.

Šiandieną visai graži diena pasitaikė ir nutaikius momentą kai važiavom netoli Akropolio (pramogų sostinės ) sugalvojom užsukti į parkelį esantį visai šalia. Tai tarp Šeškinėje esančios Gelvonų ir Geležinio vilko gatvių esanti vieta kuri iš autombilio atrodo tiesiog NIEKAIP. Nuo “Geležinio” matosi žolėtas šlaitas ir krūmai, o nuo Gelvonų daugiaaukščiai užstoja. Buvom girdėję, kad ten yra parkas. Nusprendėm nueit. Kad ir jau penkti metai Vilniuje, bet dar yra kaip nekeista tokio dydžio plotų kur dar nesu buvęs nors ir dirbu kaip taksistas, visur ir visada.

O ten smagu visai. Vėjelį užstoja kalnai ir medžiai. Auga žolytė (kai kur visai šviežia, nes nudeginta buvo. Blogi, blogi tie žmonės. ). Auga pušelės. Praminti takeliai, matomai pastoviai per ten einančių kolektyvinių sodų gyventojų, pasivaikščioti išėjusių vilniečiu, bei vakarais “turistaujančio” jaunimo. Nustebome vienoje luomoje rastu vandens telkinuku. Vanduo kiek dumblinas, bet ne maudytis einam (bent varlėms yra kur kurkt ).  Suoliukai aplink dar “neišmalti”, galima ramiai prisėsti, nuo Gelvonų gatvės veda dviračių takas. Žvejoja diedukas, ir porelė senukų aplink slinko grožėdamiesi diena. Smagu ateit ir pasibūt gamtoje. Kad dar ir iki galo savivaldybė šiukšles aprinktų, pastatytų šiukšlines įrengtų dar kelis suoliukus.. Na bet dabar nors tiek.

Fotografijose darytose telefonu matosi keli vaizdeliai ir dar, tiesa, matėm jau pilnai pražydusią slyvą. Gražus balti žiedai. Visas medis aplipęs. Žemėlapyje (panaudojau maps.lt gabalą žemėlapio) matosi tiklsios vietos kur galima prasieinant stabtelėti ir prisėsti ant žolės ar suolelio (pažymėjau raudonais taškiukais).

Net sunku patikėti kad tai kone pačiame centre gyvenamų rajonų. .

Registruoti esam Antakalnio poliklinikoje ir dabar ten tenka dažnai lankytis, nes Rasai reikia pas daktarėlius patikroms. Šita poliklinika jau kurį laiką atlieka renovaciją ir šiandieną pastebėjau, kad statybininkai apšiltina su mineraline vata net kolonas kurios yra visai lauke ir jokios kitos funkcijos apart konstrukcijos palaikymo neatlieka. Taigi kyla klausimas koki tikslu tai daroma? Matomai kažkas “uždirba”, nes Paroc vata nėra ir pigi. Tokių kolonų ten neviena. Foto žemiau.

Jau šiais laikais didelio trūkumo programų atitikmenims nėra, bet dar būna sunku jas rasti. Skaitinėjau www.ubuntu.lt ir aptikau tokį adresą www.alternatyvos.lt . Tai svetainė su duomenų baze kurios paieškoje įvedę Windows aplinkos programą gausite rezultatus su Linux programų atitikmenimis. Labai patogu norintiems migruoti nuo Windows prie Linux.

Jau visai ne už kalnų ir tas momentas kai namie bliaus mažas bamblys. Liko geros 3 gal 4- rios savaitės.

Rasa visai nemažą pilvą jau užauginus.

Viskas kas reikalinga daugmaž jau supirkta, arba jau parvežtą iš tų kas perleido daiktus mums. Vežimėlis, lovytė, nešyklės, sėdynės ir žinoma kalnas rūbelių. dauguma jų gautą iš kitų jau užauginusių savo lelius tai dabar Rasa juos rušiuoja ir skalbia. Velniava, kokia jų mažybė ir daugybė.

Užmačiau vonioj bedžiūstančius ir nesusilaikiau nenufotkinęs.

Begalės kitko yra, bet visko nesudėsi čia.

Patylėjom ir gana. Pasidžiaukim visi kartu pavasariu ir mano ta proga pas uošvius padarytu namuku “špokams”. Idėja gimė eksprontu pavakary prisiminus kaip tai buvo daroma kaime pas mus vaikystėje. Įkeldavom bent pora inkilų kasmet ir sutaisydavo senus. Varnėnas, geras paukštelis (nors ir kartais vagia vyšnias), gaudo vabaliukus ir reguliuoja jų populiaciją, o ir jo rytinis švilpavimas visai mielas ausiai. Be kitą ko uošvijoj ir nėra nei vieno įkelto inkiliuko.

Surastos kelios senos lentukės malkinėj, patiesinti naudoti vinukai ir valandos bėgyje jau turėjom gatavą inkilą skirtą gyventi varnėnams. Gal išvaizda ir atbaidytų Kaziuko mugės lankytojus, bet funkcionalumu jis tikrai neatsilieka nuo ten matytų gaminių (svarbu kad yra skylė per kur įskrist, lakta nutūpt ir nebūtų skersvėjų viduje). Bam ir jis jau kabo ant tvarto sienos pietinėje pusėje. Lauksime žinių iš kaimo apie gyventojus, švilpūnus varnėnus.

Keletas foto iš šitos misijos.

Gražaus pavasario.

Šeštadienį bevažiuojant link Anykščių pradegė mano mikrikui duslintuvas. Bliarbia kaip sportinis. Per savautgalį pataisyti buvo nerealu, tai ėmėmės to šiandieną. Būklė bakelio tragiška.

Suvirinti be šansų.

Apskambinus automobilių laužynus paaiškėjo kad apipuvusį nuo angliško mikriuko bakelį gausiu už 150 lt. Daugokai kaip per krizę. Pasukus galvas ir pridėjus biškeliuka darbo gavosi kitoks, neblogesnis rezultatas. Bakelis nuo Audi B4 už 50 lt puikiai tinka, tik nupjauti vamzdžius reikia tinkamoje vietoje. Pavirinam ir vuolia, mano 2.5 D motoras vėl neberėkia.

Rezultatas pigus ir geras.

Nors pagal viską tai panašu į atsitiktinę klaidą. Nokia 2700, žaidimas gyvatė. Kameros nustatymai aprašyti su klaidomis.

Bet skaitant skamba gerai.

Beje dėkui, pastebėjusiam šitą anomaliją, mano bratkiui.